Statybos leidimas Lietuvoje: kada reikalingas, kaip gauti, kaina ir terminai

Statybą leidžiantis dokumentas reikalingas ne visiems statybos darbams. Ar jis privalomas, priklauso nuo statybos rūšies, statinio kategorijos ir paskirties, statybos vietos bei konkrečių projekto sprendinių.

Planuojant statybą svarbu įvertinti ne tik tai, ar reikės statybos leidimo, bet ir kokį projektą būtina parengti, ar reikės informuoti visuomenę, atlikti projekto ekspertizę ir prieš pradedant darbus pateikti pranešimą apie statybos pradžią.

Šiame straipsnyje aptariama 2026 m. rugsėjo 30 d. galiojanti tvarka, taip pat jau priimti artimiausi Statybos įstatymo pakeitimai.

Kas yra statybą leidžiantis dokumentas?

Kasdienėje kalboje dažniausiai vartojamas terminas „statybos leidimas“, tačiau Statybos įstatyme vartojama platesnė sąvoka – statybą leidžiantis dokumentas (SLD).

SLD gali būti reikalingas ne tik statant naują pastatą. Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatyti leidimai statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atlikti tam tikrus kapitalinio ar paprastojo remonto darbus, atnaujinti (modernizuoti) statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus, nugriauti statinį ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.

Jeigu konkretiems statybos darbams SLD privalomas, statyba be galiojančio dokumento yra draudžiama. Taip pat yra atvejų, kai SLD gauti nereikia, tačiau prieš pradedant darbus privaloma pateikti pranešimą apie statybos pradžią.

Kokios yra statinių kategorijos?

Vertinant, ar SLD privalomas, svarbu nustatyti statinio kategoriją.

Pagal Statybos įstatymą ir STR 1.01.03:2017 statiniai, atsižvelgiant į jų sudėtingumą ir galimą žalą avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius.

Nesudėtingasis statinys

Nesudėtingiesiems priskiriami paprastesnių konstrukcijų ir ribotų techninių parametrų pastatai bei inžineriniai statiniai. Jie skirstomi į I ir II grupes.

Konkretus nesudėtingųjų statinių sąrašas, jų grupės, didžiausi leidžiami parametrai ir kiti požymiai nustatyti STR 1.01.03:2017.

Svarbu: vien tai, kad statinys yra nesudėtingasis, nereiškia, kad jam nereikia SLD. Leidimo poreikis priklauso ir nuo statinio paskirties, grupės bei vietos.

Neypatingasis statinys

Neypatingasis statinys – statinys, kuris nepriskiriamas nei nesudėtingųjų, nei ypatingųjų statinių kategorijai.

Praktikoje šiai kategorijai priklauso didelė dalis gyvenamųjų, administracinių, prekybos, paslaugų, gamybos ir kitų įprastų pastatų, neatitinkančių nesudėtingojo statinio parametrų, tačiau neturinčių ypatingajam statiniui būdingų požymių.

Ypatingasis statinys

Ypatingiesiems statiniams priskiriami didesnio sudėtingumo, rizikos ar reikšmingumo statiniai.

Tai gali būti aukštybiniai pastatai, daugiau kaip penkių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, dideli visuomeninės paskirties objektai, kultūros paveldo statiniai, sudėtingų konstrukcijų statiniai, taip pat objektai, kuriuose naudojamos pavojingosios medžiagos ar potencialiai pavojingi įrenginiai.

Tikslūs ypatingųjų statinių požymiai ir techniniai kriterijai nustatyti STR 1.01.03:2017.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Vieno kriterijaus, pagal kurį būtų galima nustatyti SLD poreikį, nėra.

Vertinant konkretų atvejį svarbu nustatyti:

Dėl šios priežasties bendro pobūdžio taisyklės, pavyzdžiui, „iki 80 m² leidimo nereikia“, nėra pakankamos SLD poreikiui nustatyti.

Naujo statinio statyba

Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 27 straipsnį leidimas statyti naują statinį privalomas, be kita ko:

• naujo ypatingojo statinio statybai;
• naujo neypatingojo statinio statybai;
• naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
• naujo II grupės nesudėtingojo statinio statybai mieste;
• tam tikrų II grupės nesudėtingųjų statinių statybai saugomose, kultūros paveldo, Pasaulio paveldo ir kitose įstatyme nurodytose teritorijose.

Taigi statinio plotas yra tik vienas iš kriterijų, galinčių turėti reikšmės statinio kategorijai. Jis savaime nenulemia, ar SLD reikalingas.

Sodo namai iki 50 m²

Šiuo metu atskira išimtis taikoma nedideliems sodo namams.

I grupės nesudėtingąjį sodo namą galima statyti be SLD, jeigu jis nėra kurorte ir atitinka šiai kategorijai nustatytus parametrus. Šiuo metu tokio sodo namo didžiausias bendras plotas yra 50 m², o didžiausias aukštis – 5 m. Taikomi ir kiti STR nustatyti nesudėtingojo statinio kriterijai.

Šios išimties nereikėtų tapatinti su vienbučio gyvenamojo namo statyba. Naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai šiuo metu SLD yra privalomas.

Rekonstravimas ir remontas

Nustatant SLD poreikį svarbu teisingai nustatyti planuojamų darbų statybos rūšį. Statybos rūšys ir jų požymiai detalizuojami STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.

Rekonstravimas

Rekonstravimu laikomas esamo statinio pertvarkymas, kai pertvarkomos jo laikančiosios konstrukcijos ir dėl to pasikeičia statinio išorės matmenys.

SLD privalomas rekonstruojant ypatingąjį ir neypatingąjį statinį. Jis taip pat reikalingas nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio rekonstravimui ir kitais Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytais atvejais.

Praktikoje rekonstravimui gali būti priskiriamas pastato plėtimas, priestato statyba, pastato paaukštinimas ar kiti laikančiąsias konstrukcijas ir statinio išorės matmenis keičiantys darbai.

Kapitalinis remontas

Kapitalinio remonto metu pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, tačiau statinio išorės matmenys nekeičiami.

SLD kapitaliniam remontui reikalingas ne visada. Jis privalomas konkrečiais Statybos įstatyme nustatytais atvejais, pavyzdžiui, atliekant tam tikrus kultūros paveldo statinių ar saugomose teritorijose esančių statinių darbus arba kai dėl remonto keičiasi statinio kategorija.

Paprastasis remontas

Paprastasis remontas apima statinio atnaujinimo darbus, kurie nepriskiriami rekonstravimui ar kapitaliniam remontui.

Dažniausiai paprastajam remontui SLD nereikalingas, tačiau yra įstatyme nustatytų išimčių. Jos gali būti susijusios su statinio kategorija, kultūros paveldo apsauga, statybos vieta ar esminiu statinio išvaizdos keitimu.

Todėl prieš pradedant didesnės apimties remonto darbus svarbu pirmiausia tinkamai nustatyti jų statybos rūšį.

Paskirties keitimas ir statinio griovimas

Paskirties keitimas

SLD gali būti reikalingas ir tuo atveju, kai naujas statinys nestatomas.

Pagal Statybos įstatymą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį privalomas įstatyme nustatytais atvejais, kai dėl pakeitimo keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių arba patalpų paskirties grupei.

Paskirties grupės nustatytos STR 1.01.03:2017, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama esama ir planuojama statinio ar patalpų paskirtis.

Statinio griovimas

SLD taip pat reikalingas tam tikrais griovimo atvejais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką leidimas, be kita ko, reikalingas ypatingojo statinio griovimui bei įstatyme nustatytais atvejais – neypatingųjų statinių griovimui.

Konkretų poreikį gali lemti statinio kategorija, jo amžius, kultūros paveldo statusas ir statybos vieta.

Kada statybos leidimo nereikia?

SLD neprivalomas visais atvejais. Pavyzdžiui, dalį nesudėtingųjų statinių, atitinkančių nustatytus parametrus ir statomų teritorijose, kuriose SLD nėra privalomas, galima statyti be leidimo.

Tačiau būtina atskirti du skirtingus atvejus:

SLD nereikia ir pranešimas apie statybos pradžią neprivalomas, arba SLD nereikia, tačiau apie statybos pradžią pranešti privaloma.

Pastarieji atvejai nustatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje. Jie gali būti aktualūs, pavyzdžiui, atliekant tam tikrus daugiabučių ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto darbus ar pertvarkant bendrąsias pastato inžinerines sistemas.

Todėl išvada, kad SLD nereikalingas, savaime nereiškia, kad statybą galima pradėti be projekto ir kitų teisės aktuose nustatytų procedūrų.

Kaip gauti statybos leidimą?

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. daugeliu atvejų, kai SLD privalomas, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirmiausia rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos gaunamas SLD, o vėliau – techninis darbo projektas. Tai tiesiogiai nustato Statybos įstatymo 24 straipsnis.

Pagrindiniai SLD gavimo etapai:

1. Įvertinamos statybos galimybės. Tikrinama žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, teritorijų planavimo dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, saugomų teritorijų, kultūros paveldo ir kiti apribojimai.
2. Nustatoma statinio kategorija ir statybos rūšis. Nuo jų priklauso SLD poreikis, projekto sudėtis ir kiti reikalavimai.
3. Surenkami projektui rengti reikalingi dokumentai. Priklausomai nuo objekto gali reikėti prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų, topografinių, geologinių ar kitų tyrimų.
4. Parengiami projektiniai pasiūlymai. Juose nustatomi pagrindiniai būsimo statinio architektūriniai, techniniai ir kiti sprendiniai.
5. Atliekamos visuomenės informavimo procedūros, jeigu jos privalomos.
6. Gaunami reikalingi sutikimai. Priklausomai nuo situacijos gali būti reikalingi bendraturčių, žemės savininko ar valdytojo bei kitų asmenų sutikimai.
7. Prašymas ir dokumentai pateikiami per IS „Infostatyba“.
8. Projektinius pasiūlymus tikrina kompetentingos institucijos.
9. Gavus reikalingus pritarimus išduodamas SLD.

Po to, kai taikoma, rengiamas techninis darbo projektas, atliekama projekto ekspertizė ir pateikiamas pranešimas apie statybos pradžią.

Bendra proceso seka dažniausiai yra tokia:

Projektiniai pasiūlymai → SLD → techninis darbo projektas → projekto ekspertizė, kai ji privaloma → pranešimas apie statybos pradžią → statybos darbai.

Kokie dokumentai reikalingi?

Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo statinio kategorijos, statybos rūšies, sklypo ir projekto sprendinių. Prašant išduoti SLD paprastai pateikiami:

• prašymas;
• atitinkami projektiniai dokumentai;
• dokumentai dėl statytojo teisės į žemės sklypą ar statinį, kai jie privalomi;
• bendraturčių, žemės savininko, valdytojo ar kitų asmenų sutikimai, kai jų reikia;
• kiti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje konkrečiam atvejui nustatyti dokumentai;
• dokumentas apie sumokėtą valstybės rinkliavą.

Prašymas ir dokumentai teikiami elektroniniu būdu per elektroninius vartus „Planuoju statyti“, prisijungiant prie IS „Infostatyba“.

Priklausomai nuo projekto papildomai gali reikėti išspręsti servitutų, valstybinės žemės, infrastruktūros plėtros, prisijungimo prie inžinerinių tinklų, kultūros paveldo ar kitus klausimus.

Kada reikia informuoti visuomenę?

Visuomenės informavimo procedūra nėra privaloma kiekvienam statybos projektui.

Ji taikoma Statybos įstatymo ir STR 1.04.04:2017 nustatytais atvejais, pavyzdžiui, projektuojant visuomenei svarbius statinius ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

Kai visuomenės informavimas privalomas, jis atliekamas projektinių pasiūlymų rengimo etape. Tai reiškia, kad viešinimo procedūra turi būti įvertinta planuojant bendrą projekto ir SLD gavimo terminą.

Kas išduoda statybos leidimą?

Bendruoju atveju SLD išduoda savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Specialiais Statybos įstatyme nustatytais atvejais SLD išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

SLD laikomas išduotu ir galiojančiu, kai jo duomenys yra įregistruoti ir įstatymo nustatyta informacija apie jo išdavimą paskelbta IS „Infostatyba“.

Kiek trunka statybos leidimo gavimas?

Vieno bendro termino, per kurį nuo projektavimo pradžios turi būti gautas SLD, nėra.

Statybos įstatymas nustato projektinių pasiūlymų tikrinimo terminus:

Šiuos terminus nustato Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalis.

Tai nėra visas statybos leidimo gavimo laikas.

Iki projektinių pasiūlymų tikrinimo gali reikėti atlikti tyrimus, gauti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus, parengti projektinius pasiūlymus, atlikti visuomenės informavimo procedūras ir surinkti reikalingus sutikimus.

Jeigu tikrinant projektinius pasiūlymus nustatoma trūkumų, projektas turi būti tikslinamas ir teikiamas pakartotinai.

Todėl faktinė SLD gavimo trukmė priklauso nuo projekto apimties, sudėtingumo ir konkrečiai teritorijai taikomų reikalavimų.

Kiek kainuoja statybos leidimas?

Už SLD išdavimą mokama valstybės rinkliava.

Šiuo metu taikomi pagrindiniai dydžiai:

Tokius rinkliavos dydžius šiuo metu nurodo oficialus Vilniaus miesto savivaldybės SLD paslaugos aprašymas, atnaujintas 2026 m. liepos 15 d.

Valstybės rinkliava nėra visa pasirengimo statybai kaina.

Papildomai gali kainuoti:

• projektavimo darbai;
• topografiniai, geodeziniai ir geologiniai tyrimai;
• projekto ekspertizė;
• kitos specialistų paslaugos;
• infrastruktūros plėtros įmoka, kai ji taikoma;
• kitos konkrečiam projektui būtinos procedūros.

Ar gavus SLD galima pradėti statybą?

Ne visais atvejais.

Pagal dabartinį Statybos įstatymą SLD gavimas ir teisė pradėti statybos darbus yra atskiri proceso etapai.

Kai privaloma pranešti apie statybos pradžią, IS „Infostatyba“ turi būti pateikiami įstatyme nustatyti dokumentai. Tarp jų, priklausomai nuo konkretaus atvejo, yra:

• SLD;
• projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos SLD išduotas;
• techninis darbo projektas;
• projekto ekspertizės dokumentai, kai ekspertizė privaloma;
• informacija apie privalomus statybos dalyvius;
• kiti Statybos įstatyme nustatyti dokumentai.

Statybos įstatymas nustato, kad kai pranešimas apie statybos pradžią privalomas, statybos darbus galima vykdyti tik pagal IS „Infostatyba“ užregistruoto statinio projekto sprendinius.

Todėl vien SLD gavimas savaime dar nereiškia, kad statybos darbus galima pradėti iš karto.

Kiek laiko galioja statybos leidimas?

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą SLD galioja neterminuotai.

STR 1.05.01:2017 45 punkte aiškiai nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po šios datos išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai.

Tačiau jau priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuris įsigalios 2027 m. gegužės 1 d.

Nuo šios datos Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje bus nustatyta, kad SLD galiojimas gali būti panaikinamas jį išdavusio viešojo administravimo subjekto sprendimu, jeigu per 10 metų po SLD išdavimo nebuvo pateiktas pranešimas apie statybos pradžią.

Iki 2027 m. balandžio 30 d. išduotiems SLD šis 10 metų laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2027 m. gegužės 1 d. Šis pakeitimas jau priimtas 2026 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. XV-1145 ir paskelbtas Teisės aktų registre.

Tai nereiškia, kad nuo 2027 m. gegužės 1 d. visi SLD automatiškai taps terminuoti ir galios tik 10 metų. Įstatymas nustato konkretų SLD galiojimo panaikinimo pagrindą, kai per nustatytą laiką nepranešama apie statybos pradžią.

Kokie pakeitimai numatyti artimiausiu metu?

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalios jau priimti Statybos įstatymo 24, 27 ir 27¹ straipsnių pakeitimai.

Jie daugiausia susiję su kultūros paveldo statinių projektavimu ir projektų tikrinimu. Be kita ko:

• keičiamos taisyklės, kai vienu projektu apimami skirtingų rūšių statybos ir kultūros paveldo tvarkybos darbai;
• perskirstomos Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių paveldosaugos padalinių funkcijos;
• panaikinamas atskiras SLD pagrindas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas;
• patikslinama SLD dėl statinio ar jo dalies paskirties keitimo formuluotė.

Šie pakeitimai iš esmės nekeičia bendros SLD gavimo tvarkos įprasto naujo gyvenamojo ar kito statinio statybai.

Siūlomi pakeitimai dėl iki 80 m² namų sodų sklypuose

2026 m. rugsėjo 24 d. Seimas po pateikimo pritarė Sodininkų bendrijų ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems ir sodo namams iki 80 m² ploto ir 8,5 m aukščio panaikinti pareigą gauti SLD.

Tačiau šie pakeitimai straipsnio rengimo metu dar nėra priimti. Projektai tik toliau svarstomi Seime; 2026 m. rugsėjo 30 d. jie įtraukti į Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę pasirengimui svarstyti.

Todėl šiuo metu reikia vadovautis galiojančia tvarka, o 80 m² riba negali būti pateikiama kaip jau galiojanti ar galutinai patvirtinta būsima taisyklė.

Pagrindiniai teisės aktai

Straipsnis parengtas pagal 2026 m. rugsėjo 30 d. galiojantį statybos leidimų išdavimo ir susijusių procedūrų reglamentavimą:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas – nustato SLD rūšis ir privalomumo atvejus, statinio projekto rengimo, projektinių pasiūlymų tikrinimo, pranešimo apie statybos pradžią ir kitas pagrindines procedūras.
• STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ – detalizuoja SLD ir su statybos pradžia susijusias procedūras.
• STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ – reglamentuoja statinio projektavimą, projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto rengimą, projekto ekspertizę bei visuomenės informavimo procedūras.
• STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ – nustato statinių ir patalpų klasifikavimą, ypatingųjų statinių požymius bei nesudėtingųjų statinių grupes ir parametrus. 2026 m. rugsėjo mėn. galioja nuo 2026 m. liepos 9 d. taikoma reglamento redakcija.
• STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ – nustato naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto ir kitų statybos rūšių požymius.