Statybą leidžiantis dokumentas reikalingas ne visiems statybos darbams. Ar jis privalomas, priklauso nuo statybos rūšies, statinio kategorijos ir paskirties, statybos vietos bei konkrečių projekto sprendinių.
Planuojant statybą svarbu įvertinti ne tik tai, ar reikės statybos leidimo, bet ir kokį projektą būtina parengti, ar reikės informuoti visuomenę, atlikti projekto ekspertizę ir prieš pradedant darbus pateikti pranešimą apie statybos pradžią.
Šiame straipsnyje aptariama 2026 m. lapkričio 3 d. galiojanti tvarka, įskaitant nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusius Statybos įstatymo pakeitimus, taip pat jau priimtus vėliau įsigaliosiančius ir Seime dar svarstomus pakeitimus.
Kas yra statybą leidžiantis dokumentas?
Kasdienėje kalboje dažniausiai vartojamas terminas „statybos leidimas“, tačiau Statybos įstatyme vartojama platesnė sąvoka – statybą leidžiantis dokumentas (SLD).
SLD gali būti reikalingas ne tik statant naują pastatą. Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatyti leidimai statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atlikti tam tikrus kapitalinio ar paprastojo remonto darbus, atnaujinti (modernizuoti) statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektus, nugriauti statinį ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.
Jeigu konkretiems statybos darbams SLD privalomas, statyba be galiojančio dokumento yra draudžiama. Taip pat yra atvejų, kai SLD gauti nereikia, tačiau prieš pradedant darbus privaloma pateikti pranešimą apie statybos pradžią.
Kokios yra statinių kategorijos?
Vertinant, ar SLD privalomas, svarbu nustatyti statinio kategoriją.
Pagal Statybos įstatymą ir STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ statiniai, atsižvelgiant į jų sudėtingumą ir galimą žalą avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius.
Nesudėtingasis statinys
Nesudėtingiesiems priskiriami paprastesnių konstrukcijų ir ribotų techninių parametrų pastatai bei inžineriniai statiniai. Jie skirstomi į I ir II grupes.
Konkretus nesudėtingųjų statinių sąrašas, jų grupės, didžiausi leidžiami parametrai ir kiti požymiai nustatyti STR 1.01.03:2017.
Svarbu: vien tai, kad statinys yra nesudėtingasis, nereiškia, kad jam nereikia SLD. Leidimo poreikis priklauso ir nuo statinio paskirties, grupės bei vietos.
Neypatingasis statinys
Neypatingasis statinys – statinys, kuris nepriskiriamas nei nesudėtingųjų, nei ypatingųjų statinių kategorijai.
Praktikoje šiai kategorijai priklauso didelė dalis gyvenamųjų, administracinių, prekybos, paslaugų, gamybos ir kitų įprastų pastatų, neatitinkančių nesudėtingojo statinio parametrų, tačiau neturinčių ypatingajam statiniui būdingų požymių.
Ypatingasis statinys
Ypatingiesiems statiniams priskiriami didesnio sudėtingumo, rizikos ar reikšmingumo statiniai.
Tai gali būti aukštybiniai pastatai, daugiau kaip penkių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai, dideli visuomeninės paskirties objektai, kultūros paveldo statiniai, sudėtingų konstrukcijų statiniai, taip pat objektai, kuriuose naudojamos pavojingosios medžiagos ar potencialiai pavojingi įrenginiai.
Tikslūs ypatingųjų statinių požymiai ir techniniai kriterijai nustatyti STR 1.01.03:2017.
Kada reikalingas statybos leidimas?
Vieno kriterijaus, pagal kurį būtų galima nustatyti SLD poreikį, nėra.
Vertinant konkretų atvejį svarbu nustatyti:
| Kriterijus | Ką reikia įvertinti? |
|---|---|
| Statybos rūšis | Nauja statyba, rekonstravimas, kapitalinis ar paprastasis remontas, griovimas ir kt. |
| Statinio kategorija | Ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis |
| Statinio paskirtis | Gyvenamoji, administracinė, gamybos, pagalbinio ūkio, sodo ar kita |
| Statybos vieta | Miestas, kurortas, saugoma ar kultūros paveldo teritorija ir kt. |
| Projektiniai sprendiniai | Konstrukcijų, išorės matmenų, paskirties ir kiti pakeitimai |
Dėl šios priežasties bendro pobūdžio taisyklės, pavyzdžiui, „iki 80 m² leidimo nereikia“, nėra pakankamos SLD poreikiui nustatyti.
Naujo statinio statyba
Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 27 straipsnį leidimas statyti naują statinį privalomas, be kita ko:
- naujo ypatingojo statinio statybai;
- naujo neypatingojo statinio statybai;
- naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai;
- naujo II grupės nesudėtingojo statinio statybai mieste;
- tam tikrų II grupės nesudėtingųjų statinių statybai saugomose, kultūros paveldo, Pasaulio paveldo ir kitose įstatyme nurodytose teritorijose.
Taigi statinio plotas yra tik vienas iš kriterijų, galinčių turėti reikšmės statinio kategorijai. Jis savaime nenulemia, ar SLD reikalingas.
Sodo namai iki 50 m²
Šiuo metu atskira išimtis taikoma nedideliems sodo namams.
I grupės nesudėtingąjį sodo namą galima statyti be SLD, jeigu jis nėra kurorte ir atitinka šiai kategorijai nustatytus parametrus bei kitus teisės aktų reikalavimus.
Pagrindiniai tokio sodo namo parametrai:
- didžiausias bendras plotas – 50 m²;
- didžiausias aukštis – 5 m;
- atstumas tarp atraminių konstrukcijų – ne didesnis kaip 6 m;
- rūsys arba pusrūsis negali būti įrengtas už pastato ribų ir negali būti didesnis nei vieno aukšto.
Nustatant nesudėtingojo statinio kategoriją, į bendrą plotą įskaičiuojami pastato aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir su pastato naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotai, išskyrus rūsio patalpų plotą.
Be to, būtina laikytis sklypo užstatymo, atstumų iki sklypo ribų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kitų taikomų reikalavimų.
Šios išimties nereikėtų tapatinti su vienbučio gyvenamojo namo statyba. Naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai šiuo metu SLD yra privalomas.
Rekonstravimas ir remontas
Nustatant SLD poreikį svarbu teisingai nustatyti planuojamų darbų statybos rūšį. Statybos rūšys ir jų požymiai detalizuojami STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.
Rekonstravimas
Rekonstravimu laikomas esamo statinio pertvarkymas, kai pertvarkomos jo laikančiosios konstrukcijos ir dėl to pasikeičia statinio išorės matmenys.
SLD privalomas rekonstruojant ypatingąjį ir neypatingąjį statinį. Jis taip pat reikalingas nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio rekonstravimui ir kitais Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytais atvejais.
Praktikoje rekonstravimui gali būti priskiriamas pastato plėtimas, priestato statyba, pastato paaukštinimas ar kiti laikančiąsias konstrukcijas ir statinio išorės matmenis keičiantys darbai.
Kapitalinis remontas
Kapitalinio remonto metu pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos, tačiau statinio išorės matmenys nekeičiami.
SLD kapitaliniam remontui reikalingas ne visada. Jis privalomas konkrečiais Statybos įstatyme nustatytais atvejais, pavyzdžiui, atliekant tam tikrus kultūros paveldo statinių ar saugomose teritorijose esančių statinių darbus arba kai dėl remonto keičiasi statinio kategorija.
Paprastasis remontas
Paprastasis remontas apima statinio atnaujinimo darbus, kurie nepriskiriami rekonstravimui ar kapitaliniam remontui.
Dažniausiai paprastajam remontui SLD nereikalingas, tačiau yra įstatyme nustatytų išimčių. Jos gali būti susijusios su statinio kategorija, kultūros paveldo apsauga, statybos vieta ar esminiu statinio išvaizdos keitimu.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. panaikintas atskiras SLD privalomumo pagrindas, anksčiau taikytas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai atliekamas esminis jo išvaizdos keitimas. Tačiau tai nereiškia, kad visais kultūros paveldo statinių paprastojo remonto atvejais SLD nebereikalingas.
Kiti Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatyti SLD privalomumo pagrindai išlieka, o kultūros paveldo apsaugos reikalavimai taikomi pagal atitinkamus teisės aktus.
Todėl prieš pradedant didesnės apimties remonto darbus svarbu nustatyti ne tik jų statybos rūšį, bet ir konkrečiam objektui taikomus apribojimus.
Paskirties keitimas ir statinio griovimas
Paskirties keitimas
SLD gali būti reikalingas ir tuo atveju, kai naujas statinys nestatomas.
Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį privalomas, kai dėl pakeitimo keičiasi statinio ar jo dalies priskyrimas atitinkamai statinių arba patalpų paskirties grupei.
Ši formuluotė patikslinta nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiais Statybos įstatymo pakeitimais.
Paskirties grupės nustatytos STR 1.01.03:2017, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama esama ir planuojama statinio ar patalpų paskirtis.
Statinio griovimas
SLD taip pat reikalingas tam tikrais griovimo atvejais.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką leidimas, be kita ko, reikalingas ypatingojo statinio griovimui bei įstatyme nustatytais atvejais – neypatingųjų statinių griovimui.
Konkretų poreikį gali lemti statinio kategorija, jo amžius, kultūros paveldo statusas ir statybos vieta.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. pasikeitė statinio griovimo užbaigimo tvarka.
Kai statiniui nugriauti buvo privalomas SLD, griovimo užbaigimas įforminamas deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri nustatyta tvarka surašoma ir patvirtinama IS „Infostatyba“.
Anksčiau statytojas galėjo pasirinkti deklaracijos įforminimą arba kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) dėl pažymos apie statinio nugriovimą. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. antroji galimybė panaikinta.
Procedūros, pradėtos iki 2026 m. spalio 31 d., užbaigiamos pagal anksčiau galiojusią tvarką.
Atlikus statybos užbaigimo procedūras, atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti sutvarkyti per teisės aktuose nustatytą terminą.
Kada statybos leidimo nereikia?
SLD neprivalomas visais atvejais. Pavyzdžiui, dalį nesudėtingųjų statinių, atitinkančių nustatytus parametrus ir statomų teritorijose, kuriose SLD nėra privalomas, galima statyti be leidimo.
Tačiau būtina atskirti du skirtingus atvejus:
- SLD nereikia ir pranešimas apie statybos pradžią neprivalomas.
- SLD nereikia, tačiau apie statybos pradžią pranešti privaloma.
Pastarieji atvejai nustatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1¹ dalyje. Jie gali būti aktualūs, pavyzdžiui, atliekant tam tikrus daugiabučių ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto darbus arba pertvarkant bendrąsias pastato inžinerines sistemas.
Todėl išvada, kad SLD nereikalingas, savaime nereiškia, kad statybą galima pradėti be projekto ir kitų teisės aktuose nustatytų procedūrų.
Kaip gauti statybos leidimą?
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. daugeliu atvejų, kai SLD privalomas, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirmiausia rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos gaunamas SLD, o vėliau – techninis darbo projektas. Šią projektavimo tvarką nustato Statybos įstatymo 24 straipsnis.
Pagrindiniai SLD gavimo etapai:
- Įvertinamos statybos galimybės. Tikrinama žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, teritorijų planavimo dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, servitutai, saugomų teritorijų, kultūros paveldo ir kiti apribojimai.
- Nustatoma statinio kategorija ir statybos rūšis. Nuo jų priklauso SLD poreikis, projekto sudėtis ir kiti reikalavimai.
- Surenkami projektui rengti reikalingi dokumentai. Priklausomai nuo objekto gali reikėti prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų, topografinių, geologinių ar kitų tyrimų.
- Parengiami projektiniai pasiūlymai. Juose nustatomi pagrindiniai būsimo statinio architektūriniai, techniniai ir kiti sprendiniai.
- Atliekamos visuomenės informavimo procedūros, jeigu jos privalomos.
- Gaunami reikalingi sutikimai. Priklausomai nuo situacijos gali būti reikalingi bendraturčių, žemės savininko ar valdytojo bei kitų asmenų sutikimai.
- Prašymas ir dokumentai pateikiami per IS „Infostatyba“.
- Projektinius pasiūlymus tikrina kompetentingos institucijos. Jos vertina projektinių pasiūlymų atitiktį savo kompetencijai priskirtiems reikalavimams.
- Gavus reikalingus pritarimus išduodamas SLD.
Po to, kai taikoma, rengiamas techninis darbo projektas, atliekama projekto ekspertizė ir pateikiamas pranešimas apie statybos pradžią.
Bendra proceso seka dažniausiai yra tokia:
Projektiniai pasiūlymai → SLD → techninis darbo projektas → projekto ekspertizė, kai ji privaloma → pranešimas apie statybos pradžią → teisės pradėti statybą atsiradimas → statybos darbai.
Kai kuriais įstatyme nustatytais atvejais po pranešimo apie statybos pradžią registravimo dar taikomas papildomas 10 darbo dienų laikotarpis.
Kultūros paveldo statiniams taikomos specialios procedūros. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. tvarkybą leidžiantys dokumentai, kaip ir statybą leidžiantys dokumentai, išduodami per IS „Infostatyba“. Taip siekiama suderinti dviejų rūšių leidimų išdavimą, kai viename objekte numatomi ir statybos, ir kultūros paveldo tvarkybos darbai.
Kokie dokumentai reikalingi?
Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo statinio kategorijos, statybos rūšies, sklypo ir projekto sprendinių.
Prašant išduoti SLD paprastai pateikiami:
- prašymas;
- atitinkami projektiniai dokumentai;
- dokumentai dėl statytojo teisės į žemės sklypą ar statinį, kai jie privalomi;
- bendraturčių, žemės savininko, valdytojo ar kitų asmenų sutikimai, kai jų reikia;
- kiti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje konkrečiam atvejui nustatyti dokumentai;
- dokumentas apie sumokėtą valstybės rinkliavą.
Prašymas ir dokumentai teikiami elektroniniu būdu per elektroninius vartus „Planuoju statyti“, prisijungiant prie IS „Infostatyba“.
Priklausomai nuo projekto papildomai gali reikėti išspręsti servitutų, valstybinės žemės, infrastruktūros plėtros, prisijungimo prie inžinerinių tinklų, kultūros paveldo ar kitus klausimus.
Kada reikia informuoti visuomenę?
Visuomenės informavimo procedūra nėra privaloma kiekvienam statybos projektui.
Ji taikoma Statybos įstatymo ir STR 1.04.04:2017 nustatytais atvejais, pavyzdžiui, projektuojant visuomenei svarbius statinius ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais.
Kai visuomenės informavimas privalomas, jis atliekamas projektinių pasiūlymų rengimo etape. Tai reiškia, kad viešinimo procedūra turi būti įvertinta planuojant bendrą projekto ir SLD gavimo terminą.
Kas išduoda statybos leidimą?
Bendruoju atveju SLD išduoda savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Specialiais Statybos įstatyme nustatytais atvejais SLD išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
SLD laikomas išduotu ir galiojančiu, kai jo duomenys įregistruoti ir įstatymo nustatyta informacija apie jo išdavimą paskelbta IS „Infostatyba“.
Kiek trunka statybos leidimo gavimas?
Vieno bendro termino, per kurį nuo projektavimo pradžios turi būti gautas SLD, nėra.
Statybos įstatymas nustato projektinių pasiūlymų tikrinimo terminus:
| Atvejis | Projektinių pasiūlymų tikrinimo terminas |
|---|---|
| Ypatingojo statinio statyba ar rekonstravimas | 20 darbo dienų |
| Kiti atvejai | 10 darbo dienų |
Šiuos terminus nustato Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalis. Jie skaičiuojami nuo projektinius pasiūlymus privalančių tikrinti subjektų paskelbimo IS „Infostatyba“ dienos.
Įstatyme numatytais atvejais tikrinimo terminas gali būti pratęstas.
Tai nėra visas statybos leidimo gavimo laikas.
Iki projektinių pasiūlymų tikrinimo gali reikėti atlikti tyrimus, gauti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus, parengti projektinius pasiūlymus, atlikti visuomenės informavimo procedūras ir surinkti reikalingus sutikimus.
Jeigu tikrinant projektinius pasiūlymus nustatoma trūkumų, projektas turi būti tikslinamas ir teikiamas pakartotinai.
Todėl faktinė SLD gavimo trukmė priklauso nuo projekto apimties, sudėtingumo ir konkrečiai teritorijai taikomų reikalavimų.
Kiek kainuoja statybos leidimas?
Už SLD išdavimą mokama valstybės rinkliava.
Šiuo metu taikomi pagrindiniai dydžiai:
| SLD rūšis | Valstybės rinkliava |
|---|---|
| Ypatingojo statinio statyba ar rekonstravimas | 165 Eur |
| Neypatingojo statinio statyba ar rekonstravimas | 93 Eur |
| Nesudėtingojo statinio statyba ar rekonstravimas | 52 Eur |
| Statinio atnaujinimas (modernizavimas) | 52 Eur |
| Kapitalinis ar paprastasis remontas | 52 Eur |
| Statinio griovimas | 52 Eur |
| Statinio ar jo dalies paskirties keitimas | 52 Eur |
| Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas | 52 Eur |
Šiuos valstybės rinkliavos dydžius nurodo oficialus Vilniaus miesto savivaldybės statybą leidžiančių dokumentų išdavimo paslaugos aprašymas.
Valstybės rinkliava nėra visa pasirengimo statybai kaina.
Papildomai gali kainuoti:
- projektavimo darbai;
- topografiniai, geodeziniai ir geologiniai tyrimai;
- projekto ekspertizė;
- kitos specialistų paslaugos;
- infrastruktūros plėtros įmoka, kai ji taikoma;
- kitos konkrečiam projektui būtinos procedūros.
Todėl planuojant statybos biudžetą svarbu atskirti valstybės rinkliavą už SLD išdavimą nuo bendros projekto parengimo ir statybos pradžiai reikalingų procedūrų kainos.
Ar gavus SLD galima pradėti statybą?
Ne visais atvejais.
Pagal dabartinį Statybos įstatymą SLD gavimas ir teisė pradėti statybos darbus yra atskiri proceso etapai.
Kai privaloma pranešti apie statybos pradžią, IS „Infostatyba“ turi būti pateikiami įstatyme nustatyti dokumentai.
Tarp jų, priklausomai nuo konkretaus atvejo, yra:
- SLD;
- projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos SLD išduotas;
- techninis darbo projektas;
- projekto ekspertizės dokumentai, kai ekspertizė privaloma;
- informacija apie privalomus statybos dalyvius;
- kiti Statybos įstatyme nustatyti dokumentai.
Statybos įstatymas nustato, kad kai pranešimas apie statybos pradžią privalomas, statybos darbus galima vykdyti tik pagal IS „Infostatyba“ užregistruoto statinio projekto sprendinius.
Bendruoju atveju teisė pradėti statybos darbus atsiranda užregistravus pranešimui privalomus dokumentus IS „Infostatyba“. Tačiau įstatyme numatytos išimtys.
Kada prieš pradedant statybą reikia išlaukti 10 darbo dienų?
Statybos įstatymo 27² straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tam tikrais atvejais statybos darbus galima pradėti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo pranešimo apie statybos pradžią ir privalomų dokumentų užregistravimo IS „Infostatyba“.
Ši taisyklė taikoma, kai išduodant SLD projektinius pasiūlymus pagal įstatyme nustatytą kompetenciją tikrino:
- tam tikros Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar įstaigos;
- tam tikros Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos ar įstaigos;
- tam tikros Susisiekimo ministerijos įgaliotos institucijos, įstaigos ar valstybės valdomos įmonės.
Per šį laikotarpį įstatyme nurodytos institucijos turi teisę patikrinti techninio darbo projekto sprendinius.
Nustačius neatitiktis teisės aktų reikalavimams, gali būti inicijuojamas patikrinimas, o statybos darbų pradžia arba jų vykdymas ribojami įstatyme nustatyta tvarka.
Todėl vien SLD gavimas ar dokumentų pateikimas savaime dar nereiškia, kad statybos darbus visais atvejais galima pradėti iš karto.
Kiek laiko galioja statybos leidimas?
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą SLD bendrąja tvarka galioja neterminuotai.
STR 1.05.01:2017 45 punkte nustatyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po šios datos išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai.
Tačiau jau priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuris įsigalios 2027 m. gegužės 1 d.
Nuo šios datos Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje bus nustatytas papildomas SLD galiojimo panaikinimo pagrindas.
Pagal jį SLD galiojimas galės būti panaikintas jį išdavusio viešojo administravimo subjekto sprendimu, jeigu per 10 metų po SLD išdavimo nebuvo pateiktas pranešimas apie statybos pradžią.
Iki 2027 m. balandžio 30 d. išduotiems SLD šis 10 metų laikotarpis bus skaičiuojamas nuo 2027 m. gegužės 1 d.
Pakeitimas priimtas 2026 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. XV-1145 ir paskelbtas Teisės aktų registre.
Svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia, jog nuo 2027 m. gegužės 1 d. visi statybos leidimai automatiškai taps terminuoti ir galios tik 10 metų.
Įstatymas nustato konkretų SLD galiojimo panaikinimo pagrindą, susijusį su nepranešimu apie statybos pradžią per nustatytą laikotarpį.
Kokie yra naujai įsigalioję ir numatyti statybos leidimų pakeitimai?
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioję pakeitimai
2026 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 24, 27 ir 27¹ straipsnių pakeitimai, susiję su kultūros paveldo statinių projektavimu, projektinių pasiūlymų tikrinimu ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimu.
Pagrindiniai pakeitimai:
- Vienas projektas skirtingiems darbams. Kai numatoma atlikti skirtingoms statybos rūšims priskiriamus darbus arba kultūros paveldo statybos ir tvarkybos darbus, rengiamas vienas šias darbų rūšis jungiantis statinio projektas, jo pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis.
- Patikslintos paveldosaugos institucijų funkcijos. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų rengimas ir projektinių pasiūlymų tikrinimas siejamas su kultūros paveldo objektų bei vietovių reikšmingumo lygmenimis ir atsakingų institucijų kompetencija.
- Pakeisti kai kurie paprastojo remonto SLD privalomumo atvejai. Panaikintas atskiras SLD pagrindas kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai atliekamas esminis statinio išvaizdos keitimas. Kiti SLD privalomumo pagrindai ir paveldosaugos reikalavimai išlieka.
- Patikslinta paskirties keitimo formuluotė. SLD privalomumas siejamas su statinio ar jo dalies priskyrimo atitinkamai paskirties grupei pasikeitimu.
Taip pat nuo 2026 m. lapkričio 1 d. kultūros paveldo tvarkybą leidžiantys dokumentai išduodami per IS „Infostatyba“, kurioje jau išduodami statybą leidžiantys dokumentai.
Šis pokytis leidžia tvarkybos ir statybos leidimų išdavimo procedūras vykdyti vienoje informacinėje sistemoje, nors atskiri teisiniai reikalavimai ir reikalingų leidimų pobūdis išlieka svarbūs.
Pakeitimai pirmiausia aktualūs kultūros paveldo statiniams ir su jais susijusioms procedūroms. Jie iš esmės nekeičia bendros SLD gavimo tvarkos įprasto naujo gyvenamojo ar kito statinio statybai.
Nuo 2027 m. gegužės 1 d. numatyti pakeitimai
Nuo 2027 m. gegužės 1 d. įsigalios 2026 m. liepos 7 d. įstatymu Nr. XV-1145 priimti Statybos įstatymo pakeitimai.
Vienas svarbiausių gyventojams aktualių pakeitimų – papildomas SLD galiojimo panaikinimo pagrindas, kai per nustatytą 10 metų laikotarpį nepateikiamas pranešimas apie statybos pradžią.
Įstatyme taip pat numatyti kiti statybos leidimų išdavimo, jų galiojimo ir susijusių procedūrų pakeitimai.
Todėl planuojant statybas ilgesniam laikotarpiui svarbu įvertinti ne tik SLD gavimo sąlygas, bet ir būsimus reikalavimus, susijusius su pranešimu apie statybos pradžią.
Siūlomi pakeitimai dėl iki 80 m² namų sodų sklypuose
2026 m. rugsėjo 24 d. Seimas po pateikimo pritarė Sodininkų bendrijų ir Statybos įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems ir sodo namams iki 80 m² ploto ir 8,5 m aukščio panaikinti pareigą gauti SLD.
Siūlymais siekiama supaprastinti nedidelių pastatų statybą sodų teritorijose ir iš dalies grąžinti iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusią tvarką.
Tačiau 2026 m. lapkričio 3 d. šie pakeitimai dar nėra priimti. Statybos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XVP-1866 tebėra svarstomas Seime.
Pagal pateiktus projektus taip pat numatoma, kad tam tikrais atvejais, nors SLD nereikėtų, pranešimas apie statybos pradžią būtų privalomas.
Šiuo metu privaloma vadovautis galiojančia tvarka, pagal kurią I grupės nesudėtingajam sodo namui taikoma 50 m² bendro ploto ir 5 m aukščio riba bei kiti nustatyti reikalavimai.
Apibendrinimas
Ar konkrečiam projektui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, nustatoma įvertinus statybos rūšį, statinio kategoriją ir paskirtį, statybos vietą bei konkrečius projekto sprendinius.
SLD privalomas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, taip pat naujo nesudėtingojo gyvenamosios paskirties statinio statybai ir kitais Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytais atvejais.
Projektinių pasiūlymų tikrinimui Statybos įstatyme paprastai nustatyta 20 darbo dienų ypatingojo statinio statybos ar rekonstravimo atveju ir 10 darbo dienų kitais atvejais. Šie terminai nėra visas SLD gavimo laikas – papildomai reikia įvertinti projektavimo, tyrimų, dokumentų ir sutikimų gavimo, visuomenės informavimo bei galimo projekto tikslinimo trukmę.
Už SLD išdavimą šiuo metu mokama nuo 52 iki 165 Eur valstybės rinkliava, priklausomai nuo statinio ir leidimo rūšies. Projektavimo, tyrimų, ekspertizės ir kitos pasirengimo išlaidos į šią sumą neįskaičiuojamos.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. jau galioja pakeitimai, susiję su kultūros paveldo statinių projektavimu ir leidimų išdavimu, taip pat nauja tam tikrų statinių griovimo užbaigimo tvarka.
Šiuo metu galiojantys SLD bendrąja tvarka yra neterminuoti. Nuo 2027 m. gegužės 1 d. įsigalios papildoma taisyklė, pagal kurią SLD galės būti panaikinamas, jeigu per įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį nebus pateiktas pranešimas apie statybos pradžią.
Galiausiai, SLD gavimas ne visada reiškia, kad statybos darbus galima pradėti iš karto. Kai pranešimas apie statybos pradžią privalomas, prieš pradedant darbus turi būti parengtas techninis darbo projektas ir atliktos kitos Statybos įstatyme nustatytos procedūros. Tam tikrais atvejais papildomai taikomas 10 darbo dienų laukimo laikotarpis.
Pagrindiniai teisės aktai
Straipsnis parengtas pagal 2026 m. lapkričio 3 d. galiojantį statybos leidimų išdavimo ir susijusių procedūrų reglamentavimą.
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas – nustato SLD rūšis ir privalomumo atvejus, statinio projekto rengimo, projektinių pasiūlymų tikrinimo, pranešimo apie statybos pradžią ir kitas pagrindines procedūras.
- STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ – detalizuoja SLD ir su statybos pradžia bei užbaigimu susijusias procedūras.
- STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ – reglamentuoja statinio projektavimą, projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto rengimą, projekto ekspertizę bei visuomenės informavimo procedūras.
- STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ – nustato statinių ir patalpų klasifikavimą, ypatingųjų statinių požymius bei nesudėtingųjų statinių grupes ir parametrus.
- STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ – nustato naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto ir kitų statybos rūšių požymius.
Norite patikrinti išduotus statybos leidimus?
Pasirinkite NT objekto adresą ir peržiūrėkite viešuose šaltiniuose rastų statybos leidimų bei kitų statybos dokumentų suvestinę.
Tikrinti statybos leidimus pagal adresą