Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė: kada jos privalomos ir kaip atliekamos?

Statybos procese ekspertizė yra nepriklausomas techninis įvertinimas, padedantis patikrinti, ar projektiniai sprendiniai arba pats statinys atitinka teisės aktų ir techninius reikalavimus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas išskiria dvi pagrindines ekspertizės rūšis – statinio projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę. Statinio projekto ekspertizės metu vertinami projekto sprendiniai, o statinio ekspertizės metu – jau statomo arba esamo statinio techninė būklė.

Teisės aktuose nustatytais atvejais ekspertizė yra privaloma. Kai tokios pareigos nėra, ją galima atlikti statytojo ar statinio naudotojo iniciatyva – pavyzdžiui, norint papildomai patikrinti sudėtingus projekto sprendinius, įvertinti konstrukcijų būklę ar sumažinti techninių problemų riziką.

Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė – pagrindiniai skirtumai

Kas yra statinio projekto ekspertizė?

Statinio projekto ekspertizės metu nepriklausomai vertinama, ar projekte tinkamai įgyvendinti esminiai statinių reikalavimai, ar projektas atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentus, statybos techninius reglamentus ir kitus konkrečiam statiniui taikomus teisės aktų reikalavimus.

Ekspertizė nėra vien projekto dokumentų komplektiškumo patikrinimas. Priklausomai nuo projekto ir ekspertizės apimties vertinami projektiniai sprendiniai, skaičiavimai, konstrukcijų sprendiniai, projekto dalių tarpusavio suderinamumas, prieinamumo, saugos ir kiti reikalavimai. STR 1.04.04:2017 nustato konkrečias projekto ekspertizės tikrinimo sritis.

Kam reikalinga statinio projekto ekspertizė?

Pagrindinis projekto ekspertizės tikslas – nustatyti reikšmingas projekto klaidas ir neatitikimus dar prieš įgyvendinant atitinkamus sprendinius statybvietėje.

Tai svarbu ne tik dėl teisės aktų laikymosi. Projektavimo etape nustatytą problemą paprastai galima išspręsti pakeičiant brėžinius, skaičiavimus ar techninius sprendinius. Tą pačią problemą pastebėjus jau pastačius konstrukcijas ar įrengus inžinerines sistemas, jos šalinimas gali būti gerokai sudėtingesnis ir brangesnis.

Todėl ekspertizė veikia ir kaip techninės bei finansinės rizikos kontrolės priemonė.

Kada statinio projekto ekspertizė privaloma?

Pagrindinius privalomos projekto ekspertizės atvejus nustato Statybos įstatymo 34 straipsnis, o papildomus – STR 1.04.04:2017 ir specialieji teisės aktai.

Ypatingųjų statinių projektai

Projekto ekspertizė privaloma Statybos įstatyme nustatytais ypatingųjų statinių naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų atvejais.

Ji taip pat privaloma projektuose, kuriuose numatoma nesudėtingąjį arba neypatingąjį statinį pertvarkyti į ypatingąjį statinį.

Statinio kategorija nustatoma pagal Statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus, todėl vien statinio paskirtis dar ne visada parodo, ar jis yra ypatingasis. Pavyzdžiui, teisės aktuose atskirai numatomi tiek ypatingieji, tiek neypatingieji daugiabučiai gyvenamieji namai.

Viešosiomis lėšomis finansuojami statiniai

Projekto ekspertizė privaloma ir statiniams, kurių projektavimas ir (ar) statyba finansuojami:

• Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas;
• valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis;
• valstybės pinigų fondų lėšomis;
• savivaldybių biudžetų lėšomis.

Statybos įstatyme nustatyta atskira išimtis tam tikriems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojamiems nesudėtingiesiems statiniams.

Statiniai, kuriems taikomi prieinamumo reikalavimai

Ekspertizė taip pat privaloma Statybos įstatyme ir STR nustatytais atvejais statiniams, kurie turi būti pritaikomi individualiesiems asmenų su negalia pagalbos poreikiams.

Kai tokiam statiniui statyti privalomas statybą leidžiantis dokumentas, STR nustato ir konkrečią ekspertuojamų projekto dalių apimtį – vertinami sprendiniai, susiję su statinio prieinamumu.

Daugiabučių namų ir viešųjų pastatų remontas

Statybos įstatymas numato privalomą projekto ekspertizę ypatingiesiems ir neypatingiesiems daugiabučiams namams bei viešiesiems pastatams, kai atliekant remontą įrengiamos, pertvarkomos arba išmontuojamos bendrosios pastato:

• dujų;
• šildymo;
• apsirūpinimo karštu vandeniu;
• elektros inžinerinės sistemos.

Be to, STR 1.04.04:2017 nustato privalomą ekspertizę neypatingųjų daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektams, išskyrus reglamente numatytus atvejus.

Kiti STR nustatyti atvejai

STR 1.04.04:2017 papildomai nustato projekto ekspertizės privalomumą, be kita ko:

• tipiniam statinio projektui, teikiamam Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai tvirtinti;
• pastato atnaujinimo (modernizavimo) techniniam darbo projektui, išskyrus reglamente numatytą išimtį;
• minėtiems neypatingųjų daugiabučių gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektams;
• branduolinės energetikos objekto statinio griovimo projektui;
• STR nustatytiems statinių, kuriems taikomi prieinamumo reikalavimai, projektams.

Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektams privalomos ekspertizės atvejai nustatomi pagal specialųjį kultūros paveldo reglamentavimą.

Kada projekto ekspertizę galima atlikti savanoriškai?

Jeigu projektas nepatenka į privalomos ekspertizės atvejus, statytojas gali ekspertizę užsakyti savo iniciatyva.

STR aiškiai nustato, kad tokiu atveju projekto ekspertizei taikomi tie patys reglamento reikalavimai kaip ir privalomai ekspertizei.

Savanoriška projekto ekspertizė praktiškai gali būti naudinga, kai:

• projektas techniškai sudėtingas;
• norima nepriklausomai patikrinti konstrukcinius ar kitus svarbius projektinius sprendinius;
• kyla abejonių dėl skaičiavimų ar skirtingų projekto dalių suderinamumo;
• planuojama sudėtinga rekonstrukcija;
• statybos investicija didelė ir norima sumažinti projekto klaidų sukeliamos papildomų darbų bei išlaidų rizikos tikimybę.

Svarbu suprasti, kad pagal STR atliekama savanoriška projekto ekspertizė nėra vien neformali specialisto konsultacija. Jeigu ekspertizės akte pateikiamos privalomos pastabos, į jas turi būti atsižvelgta – Statybos įstatymas projektuotojui nustato pareigą projektą pagal tokias pastabas pataisyti.

Kuriame projektavimo etape atliekama projekto ekspertizė?

Pagal nuo 2024 m. lapkričio 1 d. taikomą projektavimo tvarką svarbu atskirti statybą leidžiančio dokumento gavimą nuo techninio darbo projekto parengimo ir jo ekspertizės.

Kai projektas rengiamas dviem etapais, procesas bendruoju atveju vyksta taip:

1. Parengiami projektiniai pasiūlymai. Juose nustatomi pagrindiniai būsimo statinio sprendiniai. Projektiniai pasiūlymai yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis gaunamas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir vėliau rengiamas techninis darbo projektas.
2. Gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi tais atvejais, kai projektas rengiamas dviem etapais, projekto ekspertizė nėra SLD gavimo etapas – SLD gaunamas pagal projektinius pasiūlymus.
3. Parengiamas techninis darbo projektas. Jame detalizuojami sprendiniai, pagal kuriuos bus vykdomi statybos darbai. Būtent techniniam darbo projektui atliekama projekto ekspertizė, kai ji privaloma pagal teisės aktus arba kai jos savo iniciatyva pageidauja statytojas.
4. Atliekama techninio darbo projekto ekspertizė. Jeigu ekspertizė privaloma, iki atitinkamų statybos darbų pradžios turi būti parengtas techninis darbo projektas ir atlikta jo ekspertizė. Pranešant apie statybos pradžią „Infostatyboje“ pateikiamas ir techninio darbo projekto ekspertizės aktas.

Praktiškai pagrindinė seka atrodo taip:

Projektiniai pasiūlymai → SLD → techninis darbo projektas → projekto ekspertizė (kai privaloma arba atliekama savanoriškai) → statybos darbai.

Techninis darbo projektas gali būti rengiamas ir teikiamas dalimis. Tokiu atveju galima vykdyti tik tuos statybos darbus, kuriems reikalingos techninio darbo projekto dalys jau parengtos ir, kai ekspertizė privaloma, atlikta šių dalių ekspertizė.

Kai teisės aktai leidžia projektą rengti vienu etapu, rengiamas techninis darbo projektas, kuriuo kartu pasiekiami ir projektinių pasiūlymų, ir techninio darbo projekto tikslai. Supaprastintiems bei kai kuriems kitiems projektams taikoma jiems nustatyta projektavimo tvarka.

Kaip vyksta statinio projekto ekspertizė?

Nors konkretaus projekto ekspertizės apimtis priklauso nuo statinio ir projekto, pagrindinius etapus galima išskirti gana paprastai.

1. Nustatoma ekspertizės apimtis. Įvertinama, kokia ekspertizė reikalinga – bendroji projekto ekspertizė ar atskirų projekto dalių ekspertizės.
2. Ekspertizei pateikiamas projektas. Ekspertizės rangovui perduodamas nustatytos sudėties projektas ir kita vertinimui reikalinga dokumentacija.
3. Tikrinami projekto sprendiniai. Vertinama, ar projektas atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentus, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ar tarpusavyje suderinti atskirų projekto dalių sprendiniai.
4. Pateikiamos pastabos ir projektas koreguojamas. Nustačius neatitikimų, ekspertizės akte pateikiamos privalomos pastabos. Projektuotojas jas įvertina ir atitinkamai pataiso projektą.
5. Parengiamas ekspertizės aktas. Pašalinus nustatytus trūkumus ir baigus vertinimą, ekspertizės rezultatas įforminamas statinio projekto ekspertizės aktu.

Koks yra statinio projekto ekspertizės rezultatas?

Galutinis rezultatas – statinio projekto ekspertizės aktas.

Jeigu ekspertuotas projektas atitinka jam taikomus reikalavimus, privalomos ekspertizės atveju pateikiama išvada, kad projektą galima tvirtinti, o kai ekspertizė atlikta statytojo iniciatyva – kad projektui pritariama.

Jeigu projektas reikalavimų neatitinka, pateikiama priešinga išvada – projekto negalima tvirtinti arba projektui nepritariama. Tokiu atveju nustatyti neatitikimai turi būti pašalinti.

Projekto ir jo dalių ekspertizės aktai registruojami informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Kas yra statinio ekspertizė?

Statinio ekspertizės metu vertinamas realus statomas arba esamas statinys ir jo techninė būklė.

Jos gali prireikti, kai statinyje pastebima deformacijų, konstrukcijų pažeidimų, kyla abejonių dėl statinio saugos ar atitikties esminiams statinių reikalavimams arba reikia nustatyti problemų priežastis ir tinkamus jų šalinimo būdus.

Priklausomai nuo ekspertizės užduoties vertinamas visas statinys arba konkreti jo dalis, analizuojama dokumentacija, atliekama apžiūra, skaičiavimai ir, kai būtina, statybiniai tyrimai.

Kam reikalinga statinio ekspertizė?

Statinio ekspertizės paskirtis – objektyviai nustatyti faktinę statinio techninę būklę ir pateikti išvadą, ką su nustatytomis problemomis reikia daryti.

Pavyzdžiui, vien pastebėti plyšį sienoje nepakanka sprendimui apie statinio saugumą priimti. Reikia nustatyti, ar plyšys yra paviršinis, ar susijęs su laikančiųjų konstrukcijų deformacijomis, kas jį sukėlė, ar procesas tęsiasi ir kokių priemonių reikia.

Kai situacijai įvertinti nepakanka vizualios apžiūros, ekspertizės metu gali būti nustatytas papildomų statybinių tyrimų poreikis.

Kada statinio ekspertizė privaloma?

Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnį privaloma statinio ekspertizė atliekama statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą vykdančio viešojo administravimo subjekto iniciatyva dviem pagrindinėmis atvejų grupėmis.

Kai kyla grėsmė statinio saugai

Ekspertizė inicijuojama, kai:

• įvyko statinio avarija;
• nustatyta statinio avarijos grėsmė;
• pastebėta statinio deformacijų.

Kai kyla pagrįstų abejonių dėl statinio atitikties

Ekspertizė taip pat inicijuojama, kai gaunamas statytojo ar statinio naudotojo skundas arba priežiūros institucija turi pagrindo manyti, kad statinys neatitinka Reglamente (ES) 2024/3110 nustatytų esminių statinių reikalavimų.

Kas vyksta, kai ekspertizę nurodo atlikti institucija?

Tokiu atveju statytojui arba statinio naudotojui surašomas privalomasis nurodymas užsakyti statinio ekspertizę.

Terminas ekspertizei užsakyti negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo.

Pačiai ekspertizei atlikti nustatomas terminas negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų ir ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo ekspertizės užsakymo dienos. Gavusi motyvuotą prašymą priežiūros institucija šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams.

Jeigu statytojas ar statinio naudotojas ekspertizės per nustatytą terminą neužsako, ją teisės aktų nustatyta tvarka užsako priežiūros institucija, o ekspertizės išlaidas apmoka statytojas arba statinio naudotojas.

Kai ekspertizę inicijuoja priežiūros institucija, ji taip pat nustato, ar reikalinga bendroji, ar dalinė statinio ekspertizė, ir parengia ekspertizės užduotį.

Kada statinio ekspertizę galima atlikti savanoriškai?

Statytojas arba statinio naudotojas gali užsakyti bendrąją ar dalinę statinio ekspertizę ir savo iniciatyva. Tokiu atveju statytojas ar naudotojas parengia ekspertizės užduotį ir pateikia ekspertizei reikalingus duomenis bei dokumentus.

Praktikoje statinio ekspertizė gali būti tikslinga, kai:

• atsirado reikšmingų plyšių ar konstrukcijų deformacijų;
• pastebimas pamatų sėdimas, konstrukcijų poslinkiai ar kiti galimo nestabilumo požymiai;
• kyla abejonių dėl laikančiųjų konstrukcijų būklės;
• reikia nustatyti konstrukcijų pažeidimo ar gedimo priežastį;
• prieš rekonstrukciją būtina patikimai įvertinti esamų konstrukcijų būklę ir jų panaudojimo galimybes;
• kyla reikšmingas ginčas dėl statybos darbų ar statinio techninės būklės;
• priimant didelės vertės investicinį sprendimą reikalingas formalus statinio techninės būklės įvertinimas.

Tačiau ne kiekvienai techninei problemai būtina formali statinio ekspertizė.

Pavyzdžiui, norint prieš įsigyjant būstą patikrinti apdailos ir statybos darbų kokybę, užfiksuoti defektus ar įvertinti nedidelės apimties techninį klausimą, dažnai pakanka atitinkamos techninės apžiūros ar kokybės vertinimo. Formalios statinio ekspertizės poreikis atsiranda tada, kai klausimui išspręsti reikalingas išsamus statinio ar jo dalies techninės būklės vertinimas ir ekspertizės aktas.

Kaip vyksta statinio ekspertizė?

Konkreti ekspertizės eiga priklauso nuo jos užduoties ir tiriamos problemos, tačiau dažniausiai procesas apima šiuos etapus.

1. Suformuojama ekspertizės užduotis. Jeigu ekspertizę inicijuoja priežiūros institucija, užduotį parengia ši institucija. Jeigu ekspertizė atliekama statytojo arba statinio naudotojo iniciatyva, užduotį rengia užsakovas. Ekspertizės užduotyje apibrėžiama, ką reikia ištirti ir į kokius klausimus turi būti atsakyta.
2. Analizuojama turima dokumentacija. Priklausomai nuo situacijos gali būti vertinamas statinio projektas ir jo pakeitimai, statybos vykdymo dokumentacija, ankstesni tyrimai, techninės priežiūros dokumentai, matavimų ir bandymų rezultatai bei kita reikalinga informacija.
3. Apžiūrimas ir tiriamas statinys. Vertinama ekspertizės užduotyje nurodyta statinio dalis ar visas statinys, fiksuojami defektai, pažeidimai ir deformacijos. Kai vien apžiūros nepakanka, nustatoma, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti techninei būklei įvertinti.
4. Nustatomos problemų priežastys ir galimos pasekmės. Kai ekspertizė atliekama dėl deformacijų ar avarijos grėsmės, vertinamos ne tik esamos deformacijos, bet ir jų priežastys, galimos tolesnės pasekmės bei statinio būklė.
5. Parengiamas statinio ekspertizės aktas. Jame pateikiamas techninės būklės įvertinimas, ekspertizės išvados ir, kai reikia, privalomos priemonės nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Koks yra statinio ekspertizės rezultatas?

Galutinis rezultatas – statinio ekspertizės aktas.

Jo turinys priklauso nuo ekspertizės užduoties ir nustatytos situacijos. Akte gali būti pateikta:

• statinio arba jo dalies techninės būklės įvertinimas;
• nustatyti defektai ir deformacijos;
• jų priežastys bei galimos pasekmės;
• reikalingi papildomi tyrimai;
• būtinos projektavimo, remonto, stiprinimo ar kitos techninės priemonės;
• sąlygos, kuriomis statinį galima toliau statyti ar naudoti.

Kai ekspertizė atliekama dėl reikšmingų esminių reikalavimų pažeidimų, priklausomai nuo jos rezultatų gali būti nurodoma sustabdyti statinio ar jo dalies statybą arba naudojimą iki privalomų priemonių įgyvendinimo, tęsti statybą ar naudojimą su nustatytomis sąlygomis, o tais atvejais, kai pažeidimų techniškai pašalinti neįmanoma – gali būti numatytas statinio ar jo dalies griovimas.

Statinio ir jo dalies ekspertizės aktai registruojami informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Bendroji ir dalinė ekspertizė – kuo jos skiriasi?

Tiek statinio projekto, tiek statinio ekspertizė gali būti bendroji arba dalinė.

Bendroji projekto ekspertizė apima projektą kaip visumą ir reikalingų projekto dalių ekspertizių rezultatus.

Dalinė projekto ekspertizė atliekama konkrečiai projekto daliai ar sričiai – pavyzdžiui, konstrukcijų ar kitai projekto daliai.

Atitinkamai bendroji statinio ekspertizė apima statinio vertinimą pagal nustatytą bendrosios ekspertizės užduotį, o dalinė statinio ekspertizė atliekama tada, kai reikia įvertinti konkrečią statinio dalį ar techninę problemą.

Kai statinio ekspertizę inicijuoja priežiūros institucija, ji nustato, ar reikalinga bendroji, ar dalinė ekspertizė. Kai ekspertizė užsakoma savanoriškai, jos apimtis parenkama atsižvelgiant į užsakovo keliamus klausimus.

Kas gali atlikti statinio projekto ir statinio ekspertizę?

Statinio projekto ir statinio ekspertizes atlieka Statybos įstatymo reikalavimus atitinkantys ekspertizės rangovai.

Ekspertizei vadovauja atitinkamos kvalifikacijos statinio projekto ekspertizės, projekto dalies ekspertizės, statinio ekspertizės arba statinio dalies ekspertizės vadovas. Jo kvalifikacija turi atitikti konkrečios ekspertizės pobūdį ir ekspertuojamą statinį.

Todėl renkantis ekspertizės paslaugų teikėją svarbu įvertinti, ar jo ir ekspertizei vadovaujančių specialistų kvalifikacija apima konkrečiam objektui reikalingą ekspertizės sritį.

Kada statinio ekspertizė gali būti reikalinga statybos užbaigimui?

Statinio ekspertizė nėra privaloma kiekvieno statinio statybos užbaigimo sąlyga. Tačiau teisės aktai numato atvejus, kai bendroji statinio ekspertizė gali būti atliekama būtent statybos užbaigimo tikslu.

Bendroji statinio ekspertizė kaip statybos užbaigimo procedūros dalis

Kai statyba užbaigiama surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, teisės aktų nustatytais atvejais galima atlikti bendrąją statinio ekspertizę.

Tokios ekspertizės metu vertinama, ar pastatytas statinys atitinka statinio projektą, jo esminius sprendinius ir kitus teisės aktų reikalavimus. Ekspertizės rezultatas – bendrosios statinio ekspertizės aktas su išvada, ar pastatytas statinys atitinka projektą ir teisės aktų reikalavimus.

Jeigu išvada teigiama, deklaracija apie statybos užbaigimą registruojama IS „Infostatyba“ teisės aktuose nustatyta tvarka.

Šiuo atveju statinio ekspertizė yra vienas iš galimų statybos užbaigimo procedūros variantų, o ne bendras reikalavimas kiekvienam užbaigiamam statiniui.

Statinio ekspertizė, kai trūksta statybos dokumentų

Statinio ekspertizė gali būti aktuali ir tada, kai statybos užbaigimo procedūrai nėra išlikę dalies privalomų statybos dokumentų.

STR 1.05.01:2017 nustatytais atvejais statinio ar jo dalies ekspertizės aktas, patvirtinantis statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams, gali pakeisti tam tikrus statybos užbaigimui reikalingus dokumentus.

Tai gali būti aktualu, pavyzdžiui, kai nėra išlikusi dalis statybos vykdymo dokumentacijos. Kokių konkrečiai dokumentų trūkumą galima kompensuoti ekspertizės aktu, priklauso nuo statybos užbaigimo procedūros ir konkrečios situacijos.

Todėl praktikoje pasitaiko atvejų, kai statinio ekspertizė tampa reikalinga tam, kad būtų galima užbaigti anksčiau pradėto ar ne visą privalomą dokumentaciją turinčio statinio statybą.

Svarbu atskirti šias situacijas nuo įprasto deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo. Tai, kad statybos užbaigimo dokumentus tikrina ar tvirtina projekto arba statinio ekspertizės rangovas, savaime nereiškia, kad buvo atlikta statinio ekspertizė ir parengtas statinio ekspertizės aktas.

Kuri ekspertizė aktuali konkrečioje situacijoje?

Rengiamas projektas ir norima nepriklausomai patikrinti konstrukcinius ar kitus svarbius sprendinius.

Aktuali statinio projekto arba atitinkamos projekto dalies ekspertizė.

Projektui pagal teisės aktus ekspertizė privaloma.

Ji turi būti atlikta teisės aktuose nustatyta apimtimi ir tvarka.

Projektui ekspertizė neprivaloma, tačiau objektas techniškai sudėtingas arba investicija didelė.

Galima užsakyti savanorišką projekto ekspertizę.

Esamame pastate atsirado reikšmingų plyšių ar deformacijų.

Priklausomai nuo jų pobūdžio gali būti tikslinga statinio arba statinio dalies ekspertizė.

Prieš rekonstrukciją reikia įvertinti esamų konstrukcijų būklę.

Gali būti atliekama statinio ar jo dalies ekspertizė arba reikalingi statybiniai tyrimai – konkreti apimtis priklausys nuo būsimo projekto ir sprendžiamo techninio klausimo.

Norima patikrinti perkamo naujo būsto apdailos ir statybos darbų kokybę.

Dažniausiai tam nėra reikalinga formali statinio ekspertizė – pirmiausia aktuali techninė būsto kokybės ir defektų patikra.

Kilo rimtas ginčas dėl statinio konstrukcijų būklės ar atliktų statybos darbų.

Priklausomai nuo ginčo pobūdžio gali būti tikslinga statinio arba jo dalies ekspertizė, tačiau jos užduotis turi būti suformuluota pagal konkrečius klausimus, į kuriuos reikalingas techninis atsakymas.

Ką svarbu žinoti prieš užsakant ekspertizę?

Ekspertizės rezultato kokybei labai svarbi tinkamai suformuluota jos apimtis.

Užsakovui pirmiausia verta aiškiai atsakyti į tris klausimus:

1. Ką reikia įvertinti – projektą ar statomą / esamą statinį?
2. Ar konkrečiu atveju ekspertizė yra privaloma pagal teisės aktus, ar ji atliekama savo iniciatyva?
3. Į kokius konkrečius klausimus turi atsakyti ekspertizės aktas?

Statinio ekspertizės atveju taip pat verta surinkti turimą projekto ir statybos dokumentaciją, ankstesnius tyrimus, informaciją apie pastebėtus defektus ir jų kitimą. Jeigu turimos informacijos nepakanka, ekspertizės metu gali būti nustatytas papildomų tyrimų poreikis.

Apibendrinimas

Statinio projekto ekspertizė padeda įvertinti projektinius sprendinius prieš juos įgyvendinant, o statinio ekspertizė – faktinę jau statomo ar esamo statinio techninę būklę.

Projekto ekspertizė ypač svarbi sudėtingiems, ypatingiesiems, viešosiomis lėšomis finansuojamiems ir kitiems teisės aktuose nurodytiems projektams. Statinio ekspertizė aktuali tada, kai reikia profesionaliai įvertinti realią konstrukcijų ar statinio būklę, deformacijų ar avarijos grėsmės priežastis bei nustatyti reikalingas priemones.

Kai ekspertizė pagal teisės aktus neprivaloma, ji gali būti pasirenkama kaip papildoma techninės rizikos valdymo priemonė. Tokiu atveju svarbiausia tinkamai parinkti ekspertizės rūšį ir suformuluoti užduotį, kad jos rezultatas atsakytų į konkrečius užsakovui aktualius techninius klausimus.

Pagrindinis teisinis reglamentavimas

Straipsnis parengtas pagal 2026 m. rugsėjo 1 d. galiojantį reglamentavimą. Pagrindiniai teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, ypač jo 12, 17, 24 ir 34 straipsniai.
• STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.
• STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas“ – statybos užbaigimo procedūroms.
• STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ – statinių kategorijoms ir klasifikavimui nustatyti.
• STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ – kai taikomi statinių prieinamumo reikalavimai.
• 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/3110, nustatantis, be kita ko, esminių reikalavimų statiniams sistemą, į kurią šiuo metu nukreipia Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Kadangi statybos teisės aktai periodiškai keičiami, sprendžiant konkretų statinio ar projekto atvejį turi būti vertinama tuo metu galiojanti teisės aktų redakcija ir konkrečiam objektui taikomos sąlygos.